striukas

2 striùkas, -à adj. (4) Š 1. SD¹52, M, LL68, Rtr, Š, DŽ, KŽ trumpas (apie daiktą, kūno dalį ir pan.): Striùkas daiktas, kurį gali rankose turėti: šaukštas, bliūdas, peilis J. Striukù kotu [kirvis] an skiedrynės Kdn. Jų gryčia mažesnė i striukėlèsnė Mžš. Lazda striukà Btrm. Tavo marškiniai visai striukì Krk. Dagiausia naminės suknelės būdavo postriukės, nei striùkos, nei ilgos Šd. Trinyčių rankovės striukos Lkš. Šalta žiema, striùks drabužis, reiks šaltį kentėti JD223. Labai striùkos vilnos, kaip spaliai Pn. Bičių striùkūs snapeliukai Šd. To oželio buvo striuka uodegėlė, dėl to mano trumpa pasakėlė BsPIII76. Atvažiuoja viešnelė – širma kumelėlė, striuka uodegėlė NS152. Anos uodegaitė striukèsnė, ale storesnė Lz. Viena koja striukèsnė Btrm. Striukùčiai tie plaukeliai, prilenda visur Krs. Šniūras bus par daug striukùtis Rm. Degino, nudegino degtuką, visai striukiùką paliko Švnč. Pjauna su tokia dalgele striukučiukè Nj. Striukutùkės kelinės in vasaros gerai Arm.

striùka n.: Čia ir teip striukiáusia, nebestriukyk Sb. ^ Kaip striuka, teip trūksta LTR(Nj). Kur striuka, ten ir trūksta LTR(Krk). striukaĩ adv. NdŽ: Striukaĩ nukirstas kotas DŽ. Jis striukaĩ apsitaisęs Ds. Pečiun papjaunam malką striukaĩ, kap kūrint Dv. Striukaĩ (su trumpa virve ar grandine) rišk [karvę], kad miežių nepasiekt Mžš. Aš pririšiu šunį striukiaũ Ėr. Iškada, kad jis nenukirpo dar striukiaus A1885,12.

striukỹn adv.: Kometa pradėjo eiti menkyn ir pilkyn, uodega siauryn ir striukyn Mš. Kasdien šešėliai striukỹn ir striukỹn (saulė pavasarį vis aukščiau pakyla) Krs. ║ susidedantis iš nedidelių dalelių: Viršutinę žemę iš duobių gerai reikia sumaišyti su geru striuku mėšlu prš. Duoną pakepė tokią striùką (birią, trupią), ji neturia nė kokio tąsumo Jnšk.

2. JI251 kuris mažo ūgio, neaukštas: Lauksodietės striùkos, driūtos, nepritink jom žalios rūtos (d.) Lnkv. Striùks buks vokietuks, viena šliurė, kits batuks (d.) Snt. ^ Striùkas bukas vokietukas po kūlynus landinėjo, žilas kiaules varinėjo (šepetys galvai šukuoti) Pš. Striukas, mažutis – už stimburio nepakelsi (kamuolys) LTR.

striukỹn adv.: Striukỹn striukỹn eina, pasilenkęs ka eina Pš.

3. neilgai trunkantis, greitai pasibaigiantis: Dabar striukà diena Btrm. Vidužiemį ta diena tokia striukà: pietų apsiliuobi, ir sutemsta Skrb. Dabar, musėt, striukiáusios dienos Jon. Naktys striukùtės NdŽ. Striùkas balis: pietūse susirinko, pavakary išsiskirstė Mžš. Ji buvo mažos, striukõs kalbos Pn. Striukùtė buvo, tai tą pasaką greit pabaigiau Antš. Katrie su striukesniù (greit sutvarkomu) reikalu, tuos pirmiau leiskit Pn.

striukaĩ adv.: Ant tekančio vandenio linus pamerkę striukaĩ laiko Rz. Striukaĩ tegyvena žmogus Ėr. Ji striukai atsakinėjo į visus klausimus rš. striukỹn adv.: Diena striukỹn – triskart nebemelšiu Mžš. ║ greitai, netęsiant ištariamas: Mūsų labai striukì (aptrumpėjusiomis galūnėmis) žodžiai Pš. Stačia kalba mūsų tokia – striukà Mžš.

striukaĩ adv.: Jis kalba labai striukaĩ, tankiai Mžš.

4. Ėr menkas, prastas, silpnas, nepakankamas (apie atmintį, protą): Jis striukõs pomietės (neilgai teatsimena) Jnšk. | Tavo akys pavargę, jos nestriùkos Skp. 5.

striukaĩ adv. griežtai: Ir čia duktė motinai striukai atsisakius neisianti Sln. Jį reikia prigriebt striukaĩ, tai duos Slm. Suimk striukaĩ, pasakis visą teisybę Ps.

6.

striùka n. sunku, prastai, riesta: Jei tik patirtų šitai, striuka būt V.Kudir. Jis atsikalbinėjo, kad ir jam esą striùka NdŽ. Pasidarė striùka (nesaugu, pavojinga) čia gyvent, movė kitur Jnš. Aa, pirmiau ir mano kiemo išsilenkdavai, o kada paliko striùka, tai vidury naktų radai Dkš. Jam buvo striùka su pinigais DŽ. O šįmet su šienu striuka rš. Striùka su vandeniu – sausas buvo ruduo, o žiema ir užbaigė Dkš.

striukaĩ adv.: Su duona šiemet bus striukaĩ Kair. Tam vyrui striukaĩ Db. Dabar tai jau man striukaĩ Brž.

7.

striùka n. trūksta, mažai ko: Gryčioj striùka oro, pradėjo klėty gulėt Rm. Striùka dvasios, striùka dvasios (oro)! – vis sakė ligonis Krkn. Rudenio laikas, striùka dienos Jnšk. Baisiai striùka dienos: i vė[l] žiburys, vė[l] vakaras Mžš. Jau dabar striùka nakties Pc. Jau striukiaũ vakaro, da mat apsiniaukę Mžš.

striukaĩ adv.: Tam kubile bus jam striukaĩ vietos Grk.

8.

striukaĩ adv. taupiai, vargingai: O išlaidų, net ir striukai gyvenant, susidarydavo vis daugiau rš.

9.

striukaĩ adv. visiškai: Kartais užmiršti teip striukai – savo kaimo žmogaus pavardės nebeatameni Slm.

◊ kìnkos per striùkos per silpnas: Aš manau, japono kinkos per striukos muštis su švedu P.Cvir.

striukaĩ bẽzda Grž vlg. blogai sekasi.

striukaĩ drūtaĩ trumpai ir aiškiai: Striukaĩ drūtaĩ – duodi pinigus ar ne? Ps.

striukì galaĩ bloga, riesta: Man su pinigais striukì galaĩ Ps.